Nemuno vagoje 20 m virš vandens sumūryti du tašytų akmenų taurai ir trijų terpių 239,04 m ilgio Gerberio sistemos antstatas. Kraštinės 240 pėdų (73,18 m) ilgio terpės turėjo gembes, nutįsusias link upės vidurio 45 pėdas (13,72 m). Į kraštinių santvarų gembes rėmėsi vidurinė 214 pėdų ir 8 colių (65,43 m) ilgio kabanti santvara.
Tilto ramtai pastatyti ant polių žemyniniame grunte, o taurai – ant kesonų įkastų 16,5 m (kairysis) ir 13,8 m (dešinysis) į upės dugną.
Lietos geležinės konstrukcijos svėrė 63393 pūdus (1014,288 t). Tilto važiuojamoji dalis buvo suprojektuota ne tik traukinių, bet ir vežimų eismui. Statybos, įskaitant užvažiavimų ant pylimo įrengimą, vagos tvirtinimo ir santvarų montavimo darbus, kainavo 700000 rublių.
Dėl savo konstrukcijos tiltas tapo rusų inžinierių
pasididžiavimu, kadangi tuo metu buvo vienas iš pirmųjų
Rusijos imperijoje. Jo projektuotojas ir statytojas buvo rusų
inžinierius Nikolaj Beleliubskij. Štai ką apie tą tiltą pasakoja alytiškiai:
"Traukinys tiltą pervažiuodavo visu greičiu. Tiltas truputį pasisupdavo, nes buvo pakabintas ant milžiniškų kablių. Jis buvo iškeltas tarp aukšto dešiniojo kranto ir
supilto taipgi aukšto pylimo Nemuno kairiame krante. Tas pylimas
buvo pilamas Alytaus ir apylinkių ūkininkų be jokio atlyginimo kaip
valdžios prievolė. Labai aukštas ir ilgas, žalios spalvos tiltas
gražiai derinosi prie Alytaus apylinkių aplinkos. Alytiškiai jį labai mėgo ir juo taipgi didžiavosi".
Tiltas buvo bene aukščiausias iš visų rusų
pastatytų geležinkelio tiltų per Nemaną (Nemunas). Jie panašių tiltų per
Nemuną iki 1914 m. buvo pastatę šešis: Stolpcų (vadintas
Nemuno stoties), Mostų, Grodno, Olitos ir Kovno. Be jų dar vieną geležinkelio tiltą per Nemuną buvo pastatę vokiečiai ties Tilže.
Didžiojo karo audros nepraėjo šalia. Rusų kariuomenė,
pasitraukdama iš Olitos, 1915 m. rugpjūčio mėn.
išsprogdino kairį taurą ir santvarą, o dešinė atrama upėje sprogimo buvo perskelta.
Vokiečiai, užėmę Olitą, susirūpino geležinkelio tilto atstatymu.
Atstatytas medinis tiltas buvo naudojamas iki 1926-ųjų sausio 15 d., kuomet
geležinkelių valdyba dėl eksploatavimo saugumo jį uždarė, o vėliau
nutarė išardyti. Nepaisant vėlesnių ketinimų atkurti geležinkelį Alytus-Varėna nei tarpukariu, nei sovietmečiu tiltas taip ir liko neatstatytas.
2009 m. UAB "Mitnija" Alytaus savivaldybės užsakymu suprojektavo pėsčiųjų ir dviračių tiltą, panaudodami išlikusias geležinkelio tilto atramas. Dėl per didelės tilto kainos projekto galiausiai atsisakyta.
Nuo 2009 m. rudens geležinkelio tilto atramos yra saugomos valstybės, kaip kultūros paveldo objektas.
2012 m. UAB "Tiltų ekspertų centras" suprojektavo pigesnį tiltą.
2013-ųjų rugpjūtį UAB "Alkesta" pradėjo naujo dviratininkų ir pėsčiųjų tilto statybas. Šio tilto statybos baigtos 2015 m. pabaigoje, 0 2016-ųjų pradžioje tiltą leista naudoti.
