Didžiojo karo audros neaplenkė geležinkelio tilto - 1915 m. rugpjūčio mėn. pasitraukdama iš Olitos, caro kariuomenė susprogdino santvarą ir kairį taurą.

   "Sprogdinant, vakarų pusėje suardytas tauras, o rytų pusėje - panelė. Fermos krisdamos užvertė upę griuvėsiais, kurių pašalinti nebuvo galima.
  Todėl naujas tiltas suprojektuotas greta senojo. Tilto ašis turėjo atbulas kreives po 300 m radiusu. Nutarta daryti medines atramas ir perdengti jas metalinėmis sijomis. Terpių ilgis numatytas po 17 m, kurios po kiekvienu bėgiu perdengtos po tris* sijas Diferdingero sistemos. Prijungimas prie rytų kranto padarytas ne supilomis, bet estakadomis, ant medinių atramų, perdengtų metalinėmis sijomis. Tiltas turėjo 294 m ilgio.

   Atstatymo darbai tęsėsi 63 dienas (IX. 24 – XI. 25). Dirbo trys geležinkelininkų kuopos (19, 1 atsarg. ir 6 landvero), du pionierių būriai, septintas geležinkelių mašinų parkas, viena darbininkų kuopa ir apie 900 rusų belaisvių.

   Kad netektų siaurinti terpių, mediniai taurai buvo padaryti iš keleto aukštų rėmų, kurioms pamatą sudarė poliai. Konstrukcijos tamprumui atramos buvo surištos išilginėmis sijomis, kurios krantuose rėmėsi į betonines atramas. Viena eilė išilginių rišamųjų sijų buvo 9 m aukščio virš vandens horizonto, o kita eilė – viršutinio aukščio gulekšlių horizonte.

   Tilto apsaugai nuo ledų ties kiekviena atrama padarytos lytlaužos, be to atramų poliai skersai tilto buvo apsiūti storomis lentomis ir padengti 5 mm storio geležiniais lapais. Apsaugojimui polių nuo paplovimo, juos apdėjo akmenais ir maišais su cementu.

   1915 – 1916 m. tiltas atitinkamai išlaikė potvynį. Tačiau liko pavojus, kad ateityje gali neišlaikyti. Todėl 5 karo geležinkelių direkcija (kuri buvo atsakominga už šį tiltą) nutarė pašalinti dvi atramas ir, pakeitus viršaus statinio konstrukciją, padaryti dvi dideles terpes ant upės farvaterio. Tuo būdu gavosi dvi terpės po 34 m. Didinant terpes reikėjo sustiprinti ir atramas, kadangi padidėjo spaudimas. Šiuos darbus, nesulaikant judėjimo, atliko Augsburgo firma."*

* ištrauka iš „Geležinkelių atstatymo darbai Lietuvoje 1914–1918 m.“, Mjr. Kutka , 1931 m., „Spindulio bendrovės spaustuvė“, Kaunas

   Medinis tiltas nebuvo labai tvirtas: juo neleisdavo sunkesnių traukinių. Tačiau ekstremalus tilto išbandymas 1919 metais paskatino pradėti nuolatinį susisiekimą per jį. O viskas, pasak prof. Stepono Kolupailos, buvo taip:  1919 metais mūsų kariuomenės dalys geležinkeliu traukėsi nuo Varėnos, traukinio mašinistas nesugebėjo sulaikyti sunkiojo traukinio ir „prašvilpė“ per tiltą su visomis patrankomis. Po tokio nutikimo kareiviai mašinisto vos nenulinčiavo, tačiau buvo atnaujintas reguliarus susisiekimas tiltu.

   Nepaisant ketinimų atkurti geležinkelį Alytus-Varėna, nuo to laiko tiltas taip ir liko neatstatytas.

   2013 rugpjūčio UAB „Alkesta“ ant senojo tilto atramų pradėjo naujo pėsčiųjų ir dviračių tilto statybas. Statybos baigtos 2015-ųjų pabaigoje, о 2016 m. sausio pradžoje naujasis tiltas pradėtas naudoti.