tlt
XIX a. pabaigoje, stiprinant Rusijos imperijos vakarinę sieną, buvo nutarta įtvirinti miestus prie Nemuno: Kovno (Kaunas), Olita ir Grodna (Gardinas). Statybinių medžiagų tiekimui ir greitam susisiekimui tarp karinių įgulų į Olitą buvo nutiestas geležinkelis.
 


   1895 m. geležinkelis priartėjo prie Olitos iš rytų - buvo pastatyta atšaka nuo magistralėje Sankt-Peterburg - Varšava (Peterburgas - Varšuva) esančios stoties Orany (Varėna) iki Poterancy (Poteronys). Tuo pačiu metu priešinga kryptimi iš Grodna į Olita pajudėjo geležinkelio per Avgustov, Suvalki, Šestakov (Šeštokai) statybos. Šis ruožas Olitos stotį pasiekė iš vakarų. 1899 m. gegužės 1 d. į gyvenvietę pradėjo kursuoti traukiniai.
   1899 m. spalio 15 d. geležinkelio tiltas per Nemuną sujungė iš Oranų ir Grodno atvestas atšakas taip užbaigdamas Užnemunės (Zaniemanskaja) geležinkelį (dar vadintą Suvalkų žiedu). Pastarasis priskirtas prie Sankt-Peterburg - Varšava geležinkelių.

   Pirmojo Pasaulinio karo metu, besitraukianti rusų kariuomenė išsprogdino geležinkelio tiltą taigi ruožas Olita-Orany porai mėnesių nustojo veikti. Kai miestą užėmę vokiečiai skubiai pastatė naują tiltą, atkarpa veikė iki 1920 m.

   1920 m. lenkams  užėmus Suvalkiją, Vilniaus kraštą, kartu su juo ir Varėnos geležinkelio stotį, o Artilerijos stočiai pasilikus Lietuvos pusėje, geležinkelio ruožas veikė ribotai. Gardinas, Augustovas ir Suvalkai taip pat buvo okupuoti.
  Kaip bebūtų, 1923 m. Lietuvai likusi Suvalkų žiedo dalis Šeštokuose buvo sujungta su Lietuvos geležinkelių sistema (atšaka iš Kazlų Rūdos per Marijampolę). Traukiniai iš Kauno pro Alytų dar važiuodavo iki Artilerijos stoties iki pat 1926 m. sausio, kai buvo nuspręsta uždaryti ir išardyti nesaugų medinį tiltą Alytuje, o ilgainiui demontuoti atšaką į Varėną.

   Po Antrojo Pasaulinio karo geležinkelio lankas Gardinas - Suvalkai - Alytus buvo nutrauktas TSRS - Lenkijos valstybinės sienos tarp Suvalkų ir Šeštokų. Siekiant sujungti Alytų su TSRS geležinkelių tinklu, buvo nuspręsta atstatyti karo pabaigoje ir pokaryje  išardytą ruožą Alytus - Šeštokai (neatkuriant ruožo Alytus - Varėna ir išvengiant tilto per Nemuną statybos). Geležinkelio linija į Alytų vėl atgijo 1959 m.
   Sovietmečiu Alytus kaip pietų Lietuvos pramonės centras pradėjo audringai augti. Devintojo dešimtmečio pradžioje čia atsirado dvi stotys – senoji (krovininė) mieste ir naujoji (keleivinė) netoli šiaurinio pramonės rajono. Ilgainiui naujoji stotis visiškai perėmė ir krovininės stoties funkcijas (nors tam ir neturėjo tinkamos infrastruktūros).

  1997 m. senoji stotis uždaryta, geležinkelis per Alytų išardytas. Jo vietoje nutiestas takas pėstiesiems ir dviratininkams.
    Nuo 2006 m. buvusiu geležinkeliu organizuojamos pažintinės ekskursijos. 2013 m. Alytaus ir Varėnos rajonų savivaldybės nusprendė geležinkelio vietoje įrengti dviračių taką. Tačiau iki 2022 m. šie reikalai dar nepajudėjo.
  2015 m. Alytuje ant geležinkelio tilro atramų baigtas statyti pėsčiųjų ir dviračių tiltas per Nemuną.

 
   


« Atgalios   |   Į pagr. meniu

© Asociacija "Olita-Orany". Visos teisės saugomos.