Tiesiant geležinkelį nuo Poteronių stoties į iškrovimo aikštelę 1894 m. buvo pastatyta upelio Skerniovka (Skernė) pralaida, o ant plento iš Olitos į Grodna - viadukas.
Tiesiant 7 varstų ruožą nuo stoties iki geležinkelio tilto per Nemuną, 1898 m. Muiželėnų miške pastatyta pralaida Materkos (Motertis) upeliui.
Rytinis Moterties pralaidos portalas
Sparninio tipo pralaida sumūryta iš tašytų akmenų yra 75.05 m ilgio (61.94 m po sankasa)
ir 3.17 m pločio. Portalai - tašytų stačiakampių akmenų. Pusapskritės
arkos skliautas - iš geltonų molinių plytų, grindys - akmeninės.
Vidinis pralaidos aukštis iki skliauto viršaus skirtingas: aukštupyje
aukštis yra 5.03 m, žemupyje - 7.00 m. Pralaidoje yra įrengta 10 apie
0,2 m aukščio kaskadų, mažinančių srovės greitį.
Pietrytinis griovos šlaitas aukštajame pralaidos gale sutvirtintas atramine akmenų
siena. Aukščiau, šalia geležinkelio vėžės, drenažo griovyje
įrengtas tašytų akmenų vandens kolektorius, iš kurio betoniniu elipsės formos vamzdžiu po žeme vanduo nubėga iki
atraminės sienos.
Pietvakarinis griovos šlaitas rimčiau nesutvirtintas,
tačiau jame buvo įrengtas medinis vandens kolektorius.
Vakarinio
portalo skliauto spynoje (sąvariniame akmenyje) iškalta data
1897. Paskutinis datos skaitmuo perkaltas iš 6 ar 7.
Sankasos aukštis virš pralaidos viršija 20
metrų, todėl abiejuose pylimo šlaituose įrengtos
išilgines terasos (bermos).
Geležinkelio sankasos per Moterties upelio slėnį
LIDAR atvaizdas iš rytų pusės 2007 m.
Šiandien drenažo sistema ir šlaitų sutvirtinimo statiniai beveik
sugriuvę. Medinio vandens kolektoriaus vietoje dėl erozijos atsivėrusi
atodanga. Pačiam tuneliui reikalingas remontas.