Tilto taurų statyba
1891 m. lapkričio 1 d.

Santvarų surinkimo darbai
1892 m. liepos 1 d.

. Pabaigtas
1892 m. rusėjo 1 d.

Plento tiltas per Nemaną (Nemunas) ant kelio į Olkienikus (Valkininkai) ir Orany (Varėna) pastatytas 1892 metais piečiau Olitos, Kaniūkų kaime. Jo ilgis 193,5 metro, aukštis 15 metrų. Tiltas turėjo penkis tarpatramius: du kraštinius po 14,6 m ir tris vidinius po 54,7 m. Atramos - sumūrytos ir apmuštos tašytais akmenimis. Jose įrengtos sprogdinimo šachtos.
Kaniūkų tilto santvarų konstrukcijos pagamintos Sankt-Peterburge, Putilovo gamykloje ir atplukdytos Nemunu. Santvara surinkta nuo laikinų pastolių.
Tilto kraštiniai tarpatramiai buvo perdengti metalinėmis sijomis, vidiniai – metalinėmis santvaromis. Tilto važiuojamoji dalis buvo medinė, kuri greitai dėvėjosi ir reikalavo dažno remonto.
Caro laikais tiltas  buvo dažomas sidabrine spalva.

1915 m. Vokietijos kariuomenei artėjant prie Olitos, Rusijos daliniai be pasipriešinimo apleido fortus, kareivines ir traukdamiesi iš miestelio, susprogdino visus tris apylinkių tiltus. Buvo išsprogdinta Kaniūkų tilto vidurinė dalis.

Besitraukiančios rusų kariuomenės susprogdintas
Kaniūkų tiltas 1915 m.

Įkandin atėjusi vokiečių kariuomenė 230 m žemyn upe nuo susprogdinto carinio plento tilto pastatė laikiną medinį, o netrukus suremontavo ir didįjį.

Laikiną medinį tiltą greta susprogdintojo vokiečiai
pastatė 230 m žemyn upe

Tilto atstatymas 1915 ar 1916 m.

Maža to, vokiečiai  prie Olitos atstatė ir geležinkelio tiltą vietoj rusų susprogdintojo.
Atstatytas plento tiltas tarpukariu prižiūrimas ir periodiškai remontuotas, išstovėjo iki pačios Antrojo Pasaulinio karo pabaigos.

 

 

 

 
 

 

Kaniūkų tilto pakloto rekonstrukcija apie 1935 m.

Antrojo Pasaulinio karo pradžioje netikėtai vermachto suduotas karinis smūgis, neleido sovietų kariškiams atsitraukiant susprogdinti Kaniūkų tilto. Tomis dienomis ant aukštumų tilto apylinkėse užvirė tankų mūšis tačiau tiltas nenukentėjo.

Pirmosios Antrojo Pasaulinio karo dienos .

.
.

.
Vermachto kariai ant rytinio kranto aukštumos šalia tilto

Antrojo Pasaulinio karo pabaigoje pasitraukdami iš Alytaus vokiečiai susprogdino tilto centrinę santvarą. Ji nukrito į upę, tačiau rimtai nenukentėjo. Tilto santvara ir vėl buvo užkelta nat atramų.

1964 m. ant tilto medinės važiuojamosios dalies buvo užklotas asfaltbetonis.

.

.

1976–1977 m. buvo rekonstruotas. Naujas sijinis plieno tiltas – penkių tarpatramių (18,0+3×54,1+18,0) 203,47 m ilgio, apie 20 m aukščio, 13,7 m pločio.
Rekonstrukcijos metu senoji tilto santvara išardyta, o ant senųjų akmeninių atramų, buvo užtrauktos naujos sijinės perdangos. Tilto skerspjūvyje 2 plieninės sijos, tarpusavyje sujungtos skersiniais ryšiais, sijų sekcijos tarpusavyje suveržtos didelio atsparumo varžtais. Važiuojamoji dalis įrengta iš dviejų sluoksnių - gelžbetoninių plokščių ir asfaltbetonio, apsauginis atitvaras – metalinis.

.

1976 -1977 m.

Rekonstruotas tiltas 1977 m.
Tilto atidarymo iškilmės skirtos Spalio revoliucijos 60-mečiui

Tilto rekonstrukcijos kino medžiagos fragmentas

Autorius - Henrikas Kebeikis
Iš Alytaus kraštotyros muziejaus fondų
.Kaniūkų tiltas dabar (straipsnis) »
.
Apie A. Juozapavičiaus vardo tiltą Alytuje »
.
« Atgalios   |   Viršun  |   Į pagr. meniu
.
© Asociacija „Olita-Orany“. Visos teisės saugomos