Orany-Poterancy. Gelezinkeliu kariuomene

Statant Orano-Olitskaja (Varėna-Alytus) karinį geležinkelį privatiems rangovams į pagalbą buvo pasitelkti geležinkelių kariuomenės daliniai. Štai kaip šios statybos aprašomos autorių kolektyvo knygoje „Rusijos geležinkelių kariuomenė. Tarnaujant Rusijos imperijai: 1851-1917“:

  <...>Vykdydant „valdovo valią“ kariškiai geležinkelininkai 1893 metais nukreipiami geležinkelio atšakos Orany – Olita statybon. Geležinkelis buvo statomas dalinai geležinkelių brigados jėgomis, o dalinai samdant rangovus.
   Įtraukdama geležinkelių dalinius į šią gana svarbią statybą, vyriausybė tikėjosi žymiai sumažinti savo išlaidas. To pasiekti tikėtasi dideles darbų apimtis atlikus tokiai pigiai ir tuo pat metu pakankamai kvalifikuotai, kokia buvo kariškiai geležinkelininkai, darbo jėgai, ir (vėlgi remiantis geležinkelio daliniais) numušti statybos darbų, perduotų civiliams rangovams, kainas. Tuo tikslu geležinkelių brigados įtraukimo sąlygos buvo specialiai nuspręstos „valstybinių geležinkelių valdybos samatų komisijos“.
    Buvo nuspręsta naudoti karo geležinkelininkus visiems darbams, tuo pačiu nustatyta, kad „bet kokių darbų vieneto kaina, jokiu būdu negali viršyti kainų, taikomų apskritai Susisiekimo kelių ministerijos vykdomiems darbams”.
    Statybos prasidėjo 1893 rugpjūčio 1 d. Dalyvauti joje brigados viršininko nurodymu buvo nukreipti 2-asis ir 3-iasis geležinkelių batalionai ir 4-ojo balatjono 3-iasis būrys.
Baranovičių brigados dalyvavimas Oranų-Olitos geležinkelio statybose ne tik padėjo pagreitinti darbus ir sumažinti jų kainą, kas buvo labai svarbu Susisiekimo kelių ministerijai, bet ir davė daug naudos Geležinkelių kariuomenei – karo geležinkeliečai tobulino greitos statybos būdus, įgydami neįkainojamą praktinę patirtį. Pavyzdžiui, sankasos buvo pilamos, naudojant vienu metu keletą technologinių schemų. Kiekvienos jų darbų eiga buvo analizuojama. Specialistai ruošė jų naudojimo rekomen- dacijas, šalino išaiškintus trūkumus.
    Štai kaip šį darbą aprašo vienas statybos dalyvių:

“Gruntas buvo vežamas: 1) karučiais 2) legvaisiais geležinkeliais 3) paprastais vagonėliais ant greitomis paguldytų bėgių.
Pirmasis būdas parodė, kad išminuotojių karutis lengvesnis už geležinkelių, išversti iš jo žemes lengviau ir talpa didesnė. Antrasis būdas nustatė pernešamo Dolbergo kelio pranašumą prieš Konelio, kurio pernelyg trumpos grandys su sudėtingais sujungimais dažnai gedo.
Dolbergo vagonėliai pasirodė netalpūs, o stabdžių nebuvimas juose trukdė darbus, esant nuolydžiams”.

Statybos baigtos 1894 gruodžio 10 d. Iki šio momento Baranovičių geležinkelio brigados daliniai pabaigė šiuos darbus:

1)    pastatė geležinkelio žemės paklotą 17 varstų ruože;
2)   pastatė 13 medinių geležinkelio tiltų*, viso 34,00 bėginiai sieksniai;
3)    pastatė ir įrengė dviejų laidų telegrafo liniją 40 varstų ruože;
4)    ištašė 80 000 pabėgių;
5)    pastatė geležinkelio kelią 50 varstų ruože;
6)    įrengė 44 komplektus iešmų;
7)    įrengė balasterius ir išvežiojo balastą linijoje, sutankino ir išlygino kelią 50 varstų ruože.
8)    organizavo laikiną darbinį judėjimą nuo 1894 gegužės 1 iki gruodžio10 d.

Be aukščiau išvardintų darbų, statant Oranų-Olitos geležinkelį, karo geležinkelininkams pavyko išbandyti pagreitintam geležinkelio tiltų atstatymui naudojamą išardomą Eifelio tiltą. To prireikė kuomet kelio tiesimo komanda priėjo Merečankos upę (Merkys), o Oranų-Olitos geležinkelio statybos valdybos užsakytas viršutinis tilto paklotas dar nebuvo pagamintas. Iškilo visiško darbų sustojimo grėsmė nenustatytam laikotarpiui.
Išeitį iš susiklosčiusios padėties padėjo rasti kariškiai geležinkeliečiai – pagal Baranovičių geležinkelio brigados viršininko komandą iš poligono** buvo pristatytas mokymo tikslams naudoto Eifelio surenkamojo tilto viršutinis paklotas ir “sėkmingai panaudotas terpės perdengimui, kas leido darbus atnaujinti”, o karo geležinkeliečiai patyrė kaip realiomis sąlygomis pastatomas surenkamasis tiltas.

Kalbant apie geležinkelio dalinių vaidmenį statant Sankt-Peterburgo – Varšavos geležinkelio atšaką Orany - Olita, matyt, tikslinga pacituoti darbų viršininko ataskaitą, kurioje sakoma, kad “geležinkelio batalionų dalyvavimas statant atšaką turėjo didelę reikšmę darbų sėkmei ir rangovų bei tiekėjų atleikamų darbų vertės sumažinimui, nes darbų valdyba galėjo reikalauti rangos darbų kainos sumažinimo, esant galimybei atlikti darbus brigados pajėgomis”.
Vienok nauda, gaunama vyriausybės, pakvietus karo geležinkelininkus į rangovų tiesiamų geležinkelių statybas, ateityje nekart ją skatino spausti karinę vadovybę, kad kai kuriuos brangiausius darbus atliktų brigados padaliniai.
Karo geležinkelininkų dalyvavimą statybose pavertus pelno siekimo įrankiu, atsirado negatyvių rezultatų. Siekdami kviesti į darbus tik aukščiausios kvalifikacijos specialistus, brigados vadovybė mažino menką kvalifikaciją turinčių kariškių praktinį mokymą. Kaip pastebėjo amžininkai, dažni atvejai, kuomet statybos būrio kariškis per tarnybos laikotarpį nė vieno karto nedalyvavo geležinkelio statyboje. Nepaisant to, baigiant kalbą apie atšakos Orany-Olita statybas, būtina pastebėti, kad šios statybos buvo eilinis svarbus žingsnis, nukreiptas į geležinkelio tinklo vystymą Vakariniame karo veiksmų teatre, padėjęs komercinio ir strateginio geležinkelių suartėjimui.<...>

_____
* Ruože suprojektuoti 27 mediniai geležinkelio tiltai
** Baranovičių geležinkelio poligonas

« Atgalios | Į pagr. meniu