Birželio 22–aja šiauriniame Žemės pusrutulyje būna ilgiausia diena ir trumpiausia naktis. Saulė pasiekia didžiausią aukštį. Bemaž savaitę saulė išbūna tame pačiame aukštyje. Tai vadinamasis vasarvidis. Vasarvidis nuo seno švenčiamas kartu su Rasų, o atėjus krikščionybės laikams – su Joninių švente. Nuo birželio 29-osios dienos pradeda trumpėti.
Gruodžio 21 – 22 dienomis šiauriniame Žemės pusrutulyje būna trumpiausia diena ir ilgiausia naktis. Nuo šios akimirkos dienos jau pradeda ilgėti, todėl sakoma, kad saulė sugrįžta. Gruodžio 22 d. laikoma astronominės žiemos pradžia.

Schema: Alytaus geležinkelio tilto orientavimas pasaulio šalių atžvilgiu ir saulės patekėjimo ir laidos saulėgrįžos dienomis taškų išdėtymas (teorinis).
Schemoje panaudotas laikinojo (vokiečių) tilto brėžinys. Originalaus rusiško tilto linija pažymėta punktyrine linija tarp taškų 1 - 2.

Žiemos saulėgrįža ant Alytaus geležinkelio tilto. Stebėtojas yra taške 1 dešiniąjame krante (žr. schemą). Paskutinė nuotrauka padaryta 15:49, likus keletui min. iki saulės diskas pasislėpė už horizonto. Nuotraukoje apačioje: saulės laidos trajektorija ir jos kontakto su menama horizonto linija taškas geležinkelio tilto ašies atžvilgiu.

Artėjanti prie horizonto saulė apšviečia dešiniojo kranto tilto atramą žiemos saulėgrįžos dieną. Fotografija dešinėje padaryta likus porai minučių iki to momento, kai saulės diskas pasislėpė už aukštų priešingo kranto miško medžių viršūnių. Šviesos dėmės landos nišoje (tunelis?) kelia asociacijas su senųjų civilizacijų saulės kulto šventyklomis (Oziris, Ra, Amonas...).

Vasaros saulėgrįža. Laikas: 5:05. Stebėtojas yra taške 2. Saulės diskas yra praktiškai tiesiai virš priešingo kranto tilto atramos, kuri dėl tankios medžių lapijos yra beveiki nematoma (dešinysis Nemuno krantas taip pat apaugęs aukštais medžiais).