Turizmo Alytaus krašte galimybėmis domėjosi per 20 tūkst. lankytojų

Pasak Alytaus TIC direktorės Lenos Valentaitės, vienoje didžiausių ir lankomiausių Lietuvoje vykstančių parodų „Vivattur” Alytaus turizmo informacijos stendą savaitgalį aplankė per 20 tūkst. lankytojų, kurie domėjosi turizmo Alytaus krašte galimybėmis: lankytinomis vietomis, vandens ir dviračių maršrutais, kulinariniu paveldu, kaimo turizmu, tradiciniais kultūros renginiais, Žuvinto biosferos rezervato, Punios šilo gamtos pažinimo objektais, kitomis pažintinio turizmo galimybėmis.
Pakeliauti po Alytaus kraštą kvietė šiek tiek modifikuotas Alytaus miesto savivaldybės užsakymu pagamintas stendas, kurį sukūrė dizaino studija „Daba”. Stendą puošė Žuvinto biosferos rezervato fotografijos. Parodoje pirmą kartą pristatytas ir Alytaus krašto turistinis ženklas.
Lankytojų dėmesį traukė ir stende eksponuojamas apdovanojimas - specialiai pagaminta stiklo plokštė, kuri parodos atidarymo metu įteikta Alytaus TIC, pristačiusiam įdomiausia 2008 metų parodos kelione Lietuvoje pripažintą dviračių maršrutą Alytus-Varėna senąja sankasa „Kitoks geležinkelis”.
Šį prizą įsteigė ir nugalėtojus rinko Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos bei parodos organizatorė UAB „Visus plenus”.

Parodyti yra ką, tik reikia fantazijos

„Vivattur” apdovanojimas mūsų pasiūlytai kelionei „Kitoks geležinkelis” buvo ir netikėtas, ir labai smagus, nes paneigė mitą, esą Alytaus krašte turistams nėra ko pamatyti. Dėmesys alytiškių Leono Žukausko ir Deivido Pinkevičiaus pasiūlytam maršrutui liudija, kad parodyti tikrai turime ką, tik reikia būti išradingiems ir kūrybingiems”, - įsitikinusi Alytaus TIC vyriausioji informacijos specialistė Birutė Malaškevičiūtė.
Dviračių trasą „Kitoks geležinkelis” jau spėjo išmėginti ne tik alytiškiai turistai, bet ir kitų Lietuvos kraštų dviračių mėgėjai. Maršrutas traukia ir istorijos mylėtojų dėmesį, mat driekiasi XIX a. pabaigoje Rusijos imperijos nutiesta geležinkelio atšaka, jungiančia Alytų (anuomet - Olitą) su Varėna (anuomet - Orany). Tarpukaryje geležinkelio atšaka buvo išardyta, tačiau liko pylimas, kuriuo patogu keliauti dviračiais. Maršrutas vilioja turistus vaizdingu kraštovaizdžiu ir istorijos pėdsakais. Pakeliui galima pamatyti apie 20 nykstančios istorijos objektų: tunelių, buvusią Artilerijos stotį (deja, tai - vienintelis senojo geležinkelio atšakos objektas, įtrauktas į kultūros paveldo sąrašą), Artilerijos poligono ir karinio miestelio liekanas šalia Varėnos, Bukaučiškių koplyčią ir kt.
Varėnoje maršrutas (jo ilgis - apie 50 km) jungiasi su dviračių maršrutu „EuroVelo 11”, Alytuje - su Dzūkijos dviračių žiedu.

Kas toliau?

Įdomiausios 2008 metų „Vivattur” kelionės Lietuvoje vardą pelniusi alytiškių sumanyta dviračių trasa prasideda Alytuje - šiuo metu baigiamas tiesti dviračių ir pėsčiųjų takas per miestą ėjusio geležinkelio pylimu, pro senąją stotį Gardino gatvėje iki buvusio geležinkelio tilto atramų.
Šį pavasarį turėtų vykti ir oficialus Europos Sąjungos lėšomis finansuoto tako atidarymas. Informaciniuose stenduose, kurie bus pastatyti, atsiras ir informacija apie tako sąsajas su miesto istorija, kuri šią trasą galėtų paversti tam tikru turizmo traukos centru.
„Vivattur” apdovanojimą pelniusio dviračių maršruto dalis - ir senojo geležinkelio tilto per Nemuną (jis buvo pastatytas 1899 metais pagal rusų inžinieriaus Nikolajaus Beleliubskio projektą, susprogdintas 1915-aisiais) dar išlikusios atramos. Turizmo parodoje „Vivattur” lankytojams taip pat buvo pasiūlyta atrakcija - jie galėjo „atstatyti” šį tiltą skaidrioje plėvelėje, laikydami jo atvaizdą prieš istorinę tilto nuotrauką. Tai - dar viena alytiškių L.Žukausko ir D.Pinkevičiaus projekto „Olita-Orany” (daugiau informacijos apie šį projektą ir dviračių maršrutą „Kitoks geležinkelis” www.olitaorany.projektas.lt) dalis, siūlanti netradicinį miesto simbolį, kurio nesėkmingai ieškome daug metų.
„Džiugu, kad pasiūlytu dviračių maršrutu susidomėjo nemažai parodos lankytojų, kurie galbūt nuspręs apsilankyti ir Dzūkijos sostinėje, kur jis prasideda, tačiau tam reikia ruoštis: maršrutą paženklinti, pastatyti nuorodas ir kita. Palaikome šią ideją, kuri kilo kaip privati iniciatyva, nes turizmo plėtra yra bendras miesto ir regiono interesas”, - sako Alytaus TIC direktorė L.Valentaitė.
Beje, nei Alytuje esančios geležinkelio tilto per Nemuną atramos, nei įspūdingos Moterties ar Skernės upelio pralaidos-tuneliai, kurie yra Alytaus rajone, neįtraukti i vietos kultūros paveldo objektų sąrašą, niekas nesirūpina jų išlikimu, ką jau kalbėti apie tai, kad, rodant šiuos objektus turistams, reikėtų bent jau apgenėti medžius ir atverti vaizdus į juos.

Tekstas publikuotas dienraštyje "Alytaus naujienos" Nr. 42 (11143) 2008 m. kovo 4 d.