„Pegaso” knygyne (Vilniaus g. 5) jau gera savaitė veikia fotografijų paroda, kurią būtų galima pavadinti „XIX amžiaus geležinkelio Alytus-Varėna likučių istorija šiandienoje”.

Istorija? Turi būti šis tas daugiau

Praeivių akį Vilniaus gatvėje „Pegaso” knygyno lange traukiančių geležinkelio reminiscencijų idėjos iniciatoriai - grupė „nešešiosnekatės” ir autorius Leonas Žukauskas žada ją netrukus pratęsti ir kitose viešosiose miesto erdvėse.

Per miestą dundančių traukinių įgarsinta vaikystės prisiminimų dėlionė ir po kelių dešimčių metų sumanyta kelionė dviračiais išnykusiu geležinkelio ruožu Varėna-Alytus, pasak Leono, - tai tik keletas impulsų, leidusių suprasti, kad yra šis tas daugiau nei istoriją liudijantys objektai.

Per Alytų ėjusio geležinkelio atšakos ašis - 1899 metais atidarytas ir 1915 metais susprogdintas geležinkelio tiltas per Nemuną. Juo traukiniai kursavo didžiuoju puslankiu Gardinas-Augustavas-Suvalkai-Šeštokai-Alytus-Varėna (dar vadintas Suvalkų žiedu), jo galai Gardine ir Varėnoje jungėsi su Peterburgo-Varšuvos geležinkelio traktu.

„Kaip ir dauguma alytiškių, į sugriautą geležinkelio tiltą žiūrėjau nuo kranto. Viskas pasikeitė, kai pabandžiau pratęsti kelionę geležinkelio Varėna - Alytus pylimu - nesustodamas „važiuoti” per Nemuną. Įsivaizduojate, koks fantastiškas vaizdas atsiveria nuo tilto?” - svarsto Leonas. Ir priduria, jog šiandien Alytuje tėra vienintelis įdomus istorijos ir kultūros objektas - geležinkelio tiltas. Bekūnė idėja, inspiruojanti pačių įvairiausių kūrybinių sumanymų.

Fotografijos paroda „Pegaso” lange - tik nedidelis bandymas juos pristatyti platesnei visuomenei.

Faktai ir mitai

Geležinkelio istorija susidomėjęs L.Žukauskas ir jo bendraminčiai neabejoja: Alytaus augimas prasidėjo ne tada, kai miestui suteiktos Magdeburgo teisės, - už savo istoriją miestas visų pirma turėtų būti dėkingas geležinkeliui.

Raudonplytės kareivinės, stačiatikių cerkvė (vėliau - Įgulos, dabar - Šv. Kazimiero bažnyčia), bulvarai - XIX amžiaus pabaigoje Alytuje išdygusio karinio miestelio įspūdis turėjo būti pribloškiamas „bakūžių” kontekste. (Šiandien panašiai atrodytų šalia Alytaus atsiradusi, pavyzdžiui... daugkartinio kosminio erdvėlaivio Shuttle paleidimo aikštelė.)

„Mums smarkiai pasisekė (arba nepasisekė), kad atsidūrėme strategiškai svarbiame Rusijos imperijos užkampyje, priešingu atveju kažin ar miestelis būtų buvęs atstatytas po 1911-ųjų gaisro”, - spėja geležinkelio entuziastai, neabejojantys, jog Alytaus-Varėnos atšakos istorijoje dar nemažai baltų dėmių, kurias užpildytų ir faktai, ir mitai.

Geležinkelio tiltas Alytuje atidarytas 1899 metų spalį, tiesiant Varėnos-Gardino geležinkelį, ir tapo rusų inžinierių pasididžiavimu.

Tilto projektuotojas - rusų inžinierius Nikolajus Apolonovičius Beleliubskis, laikomas Novosibirsko fundatoriumi. Šio garbingo vardo nusipelnė suprojektavęs ir pastatęs Obės krantus sujungusį geležinkelio tiltą bei atvėręs šį miestą (ir Aziją) Europai.

Garvežys kaip mesijas...

„Geležinkelis - tai beveik kaip jūra (sėdi sau ant kranto, horizontas toli, atsiveria naujų perspektyvų - kaip Kolumbui), judėjimu simbolizuojantis pasiryžimą kažką keisti, nors pasąmonėje puikiai žinai, kad teks grįžti atgal... O gal paslaptis slypi kitur? Kaip dainavo Borisas Grebenščikovas, „I parovoz kak mesija nesiot nas vperiod”, - cituoja Leonas, puoselėjantis idėją susukti filmą-kelionę Alytaus - Varėnos geležinkeliu. Juostoje norėtųsi atkreipti alytiškių dėmesį ir į jo dabartį: senoji geležinkelio stotis griūva, pylimo galai apaugę medžiais, tilto atramų nematyti pro brūzgynus net plaukiant Nemunu.

O juk senojo geležinkelio tilto atramos ir tauras - simboliniai vartai į miestą, pasitinkantys į naująją garlaivių prieplauką (jau) atplaukiančius turistus.

Dviračių turizmo šalininkai susidomėjo ir įdomiu maršrutu Alytus - Varėna (arba atgal) senojo geležinkelio pylimu - Leonui jau teko lydėti grupę entuziastų. Europoje tikrai nemaža po svečias šalis keliaujančių istorijos fanatikų.

„Alytaus geležinkelio tiltas galbūt jau netaps pagrindiniu miesto simboliu, tačiau jo idėją tikrai įdomu išnaudoti”, - neabejoja Leonas. Kaip tai padaryti? Pradžia jau yra: marškinėliai su vienintele išlikusia tilto fotografija ir interneto svetainė (visada „statoma”), pasakojanti apie šio Suvalkų žiedo dalies ir tilto istoriją, turėtų sudominti net ir mistinę miesto simbolio (vis dar) ieškančią komisiją. O pradžioje užtektų N.A.Beleliubskį miesto garbės piliečiu paskelbti, jo miestas jau antrus metus neranda...

Apsilankykite www.olitaorany.puslapiai.lt - bus daugiau.

Neišnagrinėjome aktualios jums temos? Pasiūlykite jums aktualias temas, stengsimės paliesti ir jas...